Pietų Lietuvos Marijampolės profesinio rengimo centro (PRC) trečiakursis Edvinas Černauskas užsibrėžė tikslą tapti automechaniku. Jis žinojo, kad pameistrystė suteiks įgūdžių, reikalingų siekiant mėgstamos karjeros, bet taip pat mokydamasis amato uždarbiavo. Tačiau pameistrystės patirtis pasiūlė daug daugiau, nei Edvinas tikėjosi iš pradžių.
„Mokydamasis ne tik išmokau atlikti techninę apžiūrą ar remontuoti transporto priemones, – teigia moksleivis. – Supratau, kaip veikia verslo pasaulis, kai daug kas priklauso nuo tavęs.“
Netrukus Edvinas suprato, kad jis tobulina ne tik mechanikos įgūdžius. Jis mokosi tapti efektyviai bendraujančiu žmogumi.
„Darbas su klientais reikalauja nemažai atsakomybės, – įsitikinęs Edvinas. – Supratau teiginio „klientas visada teisus“ svarbą.“
Mokymasis visą gyvenimą
Pameistrystės transporto įmonėje UAB „Autoriba“ metu Edvinas 70 % laiko praleido darbo vietoje mokydamasis tiesiogiai iš kvalifikuotų mechanikų, o 30 % – profesinėje mokykloje. Šiuo laikotarpiu jis atrado mokymosi visą gyvenimą pranašumus, ir tai galiausiai pakeitė jo karjeros trajektoriją.
„Pabaigęs pameistrystę, metus toliau dirbau toje pačioje įmonėje – tikrai patiko ši patirtis, – teigė Edvinas. – Kartu mokiausi kolegijoje ir galiausiai gyvenimo vingiai vėl mane atvedė į Marijampolės PRC, bet šįkart jau ne kaip studentą, o kaip elektromechanikos dėstytoją.“
Būdamas vos 21-erių Edvinas supranta savo jaunų studentų siekius ir norus, pripažįsta, kad kasdien išmoksta vis ko nors naujo.
„Tikrai draugiška atmosfera, – pabrėžia Edvinas. – Malonu dirbti su jaunimu ir perduoti jiems savo žinias. Kiekviena diena vis kitokia, dirbdamas dėstytoju negaliu nustoti mokytis ir įgyti naujų kompetencijų.“
Edvinas tiki, kad labai svarbu padrąsinti studentus siekti savo svajonių ir kartu prisiimti atsakomybę už savo ateitį.
„Kiekvienas, kuris pradeda dirbti pameistriu, turėtų mėgti savo profesiją ir tikrai norėti dirbti šioje srityje, – sako Edvinas. – Tai ne visada lengvas kelias, studentai turi prisiimti atsakomybę, mokėti naudotis visomis žiniomis, kurias gali įgyti, darbo rinkoje.“
Uždarbis mokymosi metu
Marijampolės PRC direktoriaus pavaduotoja Roma Šimukauskienė viliasi, kad ir kiti studentai seks sėkmingu Edvino pavyzdžiu.
Pašnekovė aiškina, kaip pameistrystė padeda jaunimui įgyvendinti savo karjeros siekius, taip pat regiono įmonėms ugdyti kvalifikuotą darbo jėgą, reikalingą darbo funkcijoms vykdyti.
„Daugelis jaunuolių nori kuo greičiau įsilieti į darbo rinką, – teigia Roma. – Pameistrystė padeda pasiekti šį tikslą, be to, įgyjama įgūdžių, reikalingų kopiant perspektyvios karjeros laiptais. Marijampolėje gausu mažų įmonių. Daugelis šių įmonių siekia augti, o pameistrių samdymas sukuria galimybę pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą, atitinkančią jų poreikius.“
Aktualūs įgūdžiai
Lietuva, būdama didžiausia Baltijos šalių ekonomika, laikosi globalaus požiūrio, itin vertinančio švietimo svarbą. Šiuo metu universitetuose studijuoja daugiau nei 130 000 studentų, todėl šalis pasižymi vienu aukščiausių absolventų skaičiumi Europoje. Vis dėlto vietinių verslų atstovai išreiškė susirūpinimą dėl šalies universitetų teikiamo kokybiško išsilavinimo ir modernios, konkurencingos ekonomikos reikalavimų neatitikimo.
Šis įgūdžių trūkumas pastebimas Lietuvos studentų pamėgtose studijų srityse. Pavyzdžiui, 47 % studijuoja socialinius mokslus, verslą ir teisę (palyginti su vidutiniu 34 % rodikliu visoje ES), o matematika ir kompiuterija pritraukia atitinkamai tik 5 % ir 10 % studentų.
„Baigtos studijos gerais pažymiais negarantuoja, kad studentas ras darbą pagal pageidaujamą profesiją, – sako Roma. – Kasmet vis daugiau žmonių tai suvokia ir ieško alternatyvų, tokių kaip profesinis mokymas ir pameistrystės programos. Taip pat pastebime, kad į profesines mokyklas keisti kvalifikacijos ateina daug absolventų, kurie neranda darbo vadybos srityje“.
Įgūdžių trūkumo užpildymas
Roma nurodo keletą sektorių, kuriuose juntamas itin didelis kvalifikuotų darbuotojų stygius.
„Matome, kad trūksta kvalifikuotų inžinierių, – teigia Roma. – Tai ypač akivaizdu tokiose srityse kaip mechatronika, kuri yra esminė gamyklų gamybos linijoms. Taip pat matome, kad trūksta socialinių darbuotojų, ikimokyklinio ugdymo mokytojų.
Marijampolės PRC, kuriame mokosi apie 2 000 moksleivių, sėkmingai bendradarbiauja su vietos pramonės partneriais sprendžiant konkrečių įgūdžių trūkumo problemą.
„Tačiau dėl to atsiranda savų iššūkių, – sako Roma. – Keičiantis pramonei, pavyzdžiui, automobilių pramonei pereinant nuo benzininių ir dyzelinių variklių prie elektromobilių, turime neatsilikti nuo technologinės pažangos ir keisti įrangą. Gauname finansinę ES paramą, taip pat pasikliauname tokiais mokytojais kaip Edvinas, kuris nuolat tobulina savo įgūdžius, kad profesinis mokymas atitiktų šalies ekonominius poreikius.“
Europos Sąjunga remia valstybes nares, kad jų profesinio mokymo sistemos taptų ekologiškesnės, dėl to iš esmės pasikeis įvairūs svarbūs sektoriai. Atlikus naujausius tyrimus apskaičiuota, kad iki 2030 m., atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso tikslus, ES bus sukurta iki 2,5 mln. naujų darbo vietų, ypač vandens tiekimo (+961 000) ir statybos (+486 000) sektoriuose, o darbo vietų sumažės kokso ir rafinuotųjų naftos produktų (-167 000), dujų, garų ir oro kondicionavimo srityse (-61 000).
Perėjimas prie ekologiškų sprendimų taip pat smarkiai paveiks automobilių sektorių. Jame yra maždaug 14,6 mln. darbo vietų ES, t. y. beveik 7 % viso įdarbinimo lygio. Perėjimas nuo įprastų benzininių ar dyzelinių variklių prie elektrinių vyksta ir vis spartėja. 2021 m. hibridinės elektrinės transporto priemonės sudarė 19,6 % visų naujų lengvųjų automobilių, registruotų visoje ES, palyginti su 11,9 % 2020 m.
Lietuvoje ES per Europos socialinį fondą plius (ESF+) prisideda prie įgūdžių ugdymo, remdama mokymąsi visą gyvenimą ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones. ESF+ kurs vieno langelio mokymosi visą gyvenimą platformą ir toliau finansuos mokymus pagal bendrą mokymosi visą gyvenimą modelį. Tiksliau, pagrindinė ESF+ paramos paskirtis – įgyvendinti kartu su EBPO parengtą Lietuvos įgūdžių gerinimo strategiją. Apie 64,5 mln. eurų ESF+ lėšų bus investuota į suaugusiųjų mokymąsi ir tai turėtų suteikti paramą daugiau kaip 22 tūkst. žmonių.
Per 250 mln. EUR ESF+ lėšų skirta aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms remti. Daugiau kaip 54 000 žmonių gaus paramą, palengvinančią integraciją į darbo rinką, įskaitant reikalingų kvalifikacijų ar kompetencijų įgijimą.
Media Coverage
This article has been published in Lithuania by LRT, Ve.lt, Snaujienos.lt, Litas.lt, Gargzdai.lt, ELTA and BNS.
